Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu Strasbūre vyko debatai dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją. EP narys Liudas Mažylis primena, kad šiai problemai jau buvo skirta 2019-ųjų spalio 10 d. rezoliucija dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams.
Šiandienos debatai buvo skirti aptarti Europos liaudies partijos frakcijos EP narės Sandros Kalnietės parengto pranešimo projektui šia tema. Pranešimas buvo rengiamas dvejus metus specialiai tam dar 2020 m. sukurtame užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus komitete. Balsavimas dėl šio projekto priėmimo EP vyks kovo 9 d. Jį patvirtinus, EP pozicija bus pristatyta Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai ir kitoms ES institucijoms. Europos Komisija turės parengti konkrečią ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategiją, t. y., kaip kovoti su trečiųjų šalių (tokių kaip Kinija, Rusija ar kt.) hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis prieš demokratinius procesus, taip pat su dezinformacija ir propaganda.
Kovo 8 d. vykusiuose debatuose EP narys prof. Liudas Mažylis savo pasisakyme pabrėžė, jo nuomone, svarbiausius šio turiningo, savalaikio pranešimo nuostatų akcentus. „Rusijai užpuolus Ukrainą, geriau negu iki šiol suvokiame dezinformacijos kampanijų galią ir žalą – tą, kuri jau padaryta ir tebedaroma toliau“,– pasisakymo metu Strasbūre kalbėjo L. Mažylis. Pasak politiko, šis pranešimas siūlo konkrečius veiksmus, kaip užkirsti tam kelią. EP narys pritaria pranešime išsakytai pozicijai, kad reikalinga suderinta ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategija, būtina griežčiau vykdyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. „Taip pat reikia nustatyti privalomas Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias interneto platformos būtų išbandomos, jas vertinant ir mažinant manipuliavimą informacija“, – kovos su dezinformacija elektroninėje erdvėje būtinybę pabrėžė politikas. – Pritariu, kad platformoms būtų nustatyta archyvavimo pareiga, kad būtų galima išsiaiškinti reklamos tikslinę grupę ir sumokėjusį subjektą.“ Anot L. Mažylio, siekiant atsverti įtaką, daromą per rusakalbius kanalus, reikia ryžtingiau šalinti juos iš Europos Sąjungos žiniasklaidos erdvės. „Geri pavyzdžiai – „Sputnik“ ir „Russia Today“. Lygiai tas pat pasakytina ir apie kitų užsienio šalių bandymus manipuliuoti diskursu“, – EP plenarinės sesijos debatuose kalbėjo L. Mažylis.
Kaip pastebi politikas, taip pat svarbi pranešimo dalis – kad kova su dezinformacija turi būti tinkamai reglamentuota: reikia nustatyti taisykles, užtikrinančias didesnį politinės reklamos skaidrumą, sugriežtinti partijų finansavimo reglamentavimą.
Remiantis EP pranešimo projektu, dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, būsima bendra ES strategija turi apimti piliečių ir infrastruktūros saugumą, kovą su kibernetinėmis atakomis, internetinių ir socialinių medijų veiklą, ES valstybių narių, institucijų, agentūrų, delegacijų ir misijų apsaugą ir kt. Kaip atsakomoji priemonė gali būti taikomos sankcijos užsienio šalių (Kinijos, Rusijos ir kt.) subjektams. Itin svarbus aspektas kovoje su kišimusi į ES demokratinius procesus – ir pasaulinis bendradarbiavimas su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Simona Sutkutė
Padėjėja ryšiams su visuomene
Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras