8.2 C
Prienai
2023 / 06 / 07

Kuriose savivaldybėse geriausia demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo situacija?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Geriausias demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Klaipėdos r., Vilniaus r. ir Neringos savivaldybėse. 2013-2020 m. demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodikliai gerėjo tik kitų savivaldybių klasteryje (Elektrėnų, Kaišiadorių r., Kauno r., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Utenos r., Vilniaus r. ir Visagino savivaldybėse), o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Kauno m., Klaipėdos r. ir Trakų r. savivaldybės.

- Reklama -

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas 2020 m.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo skirtumus tarp savivaldybių: savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi (proc.), išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas metų pradžioje (gyventojų skaičius 100 gyventojų), bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis (1 tūkst. gyventojų), atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija), tenkantis 1 tūkst. gyventojų ir kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Pagal bendrą demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą 2020 m. geriausia situacija buvo Klaipėdos r. savivaldybėje, toliau – Vilniaus r., Neringos, Kauno r. ir Trakų r. savivaldybėse. 2020 m. Trakų r. savivaldybė pirmą kartą pateko tarp TOP 5 savivaldybių. Iki 2020 m. keletą metų lyderio poziciją užėmė Neringos ir Kauno r. savivaldybės. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Birštono, Šilalės r. savivaldybės.

Žemiausias pozicijas pagal GKI demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Ignalinos r., Rokiškio r., Anykščių r. ir Panevėžio m. savivaldybės.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.

Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi* (proc.) 2013 m. didžiausias buvo Birštono (67 proc.), Raseinių r. (66 proc.), Pagėgių (65 proc.), Švenčionių r. (63 proc.) ir Šalčininkų r. (61 proc.) savivaldybėse. 2020 m. pagal rinkėjų pilietinio aktyvumo rodiklį lyderio pozicijoje išliko Birštono (68 proc.) savivaldybė, toliau rikiavosi Pagėgių (62 proc.), Lazdijų r. (62 proc.), Širvintų r. (61 proc.), Švenčionių r. (60 proc.) savivaldybės. Mažiausias rinkėjų pilietinio aktyvumo rodiklis 2013 m. buvo Klaipėdos m. (34 proc.), Marijampolės (37 proc.), Panevėžio m. (37 proc.), Kauno r. (39 proc.) ir Šiaulių m. (39 proc.) savivaldybėse. 2020 m. mažiausias rinkėjų aktyvumas išliko Klaipėdos m. (39 proc.) savivaldybėje, toliau rikiavosi Klaipėdos r. (40 proc.), Panevėžio r. (40 proc.), Šiaulių r. (40 proc.) ir Panevėžio m. (41 proc.) savivaldybės.

- Reklama -

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad rinkėjų pilietinis aktyvumas labiausiai išaugo Kauno m. (27,5 proc. p., t.y. nuo 40 iki 51 proc.), Marijampolės (24,3 proc. p., t.y. nuo 37 iki 46 proc.), Tauragės r. (22 proc. p., t.y. nuo 41 iki 50 proc.), Pakruojo r. (20,5 proc. p., t.y. nuo 44 iki 53 proc.) ir Druskininkų (20,4 proc. p., t.y. nuo 49 iki 59 proc.) savivaldybėse. Rinkėjų pilietinis aktyvumas 2013-2020 m. labiausiai sumažėjo Raseinių r. (15,2 proc. p., t.y. nuo 66 iki 56 proc.), Vilniaus r. (7,6 proc. p., t.y. nuo 53 iki 49 proc.), Trakų r. (7 proc. p., t.y. nuo 57 iki 53 proc.), Šalčininkų r. (6,6 proc. p., t.y. nuo 61 iki 57 proc.) ir Neringos (5,3 proc. p., t.y. nuo 57 iki 54 proc.) savivaldybėse.

* Skaičiavimuose 2013-2014m. pritaikyti 2011 m. rinkimų duomenys, 2016-2018m. – 2015m. rinkimų duomenys, 2020m. – 2019 m. rinkimų duomenys.

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas** metų pradžioje (gyventojų skaičius 100 gyventojų) 2013 m. didžiausias buvo Ignalinos r. (60), Lazdijų r. (59), Alytaus r. (58), Anykščių r. (58) ir Biržų r. (58) savivaldybėse. 2020 m. kaip ir 2013 m. lyderio pozicijose pagal išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą išliko Ignalinos r. (65) savivaldybė, toliau rikiavosi Skuodo r. (64), Akmenės r. (63), Biržų r. (62) ir Palangos m. (62) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2013 m. buvo Neringos (37), Visagino (38), Alytaus m. (44), Vilniaus m. (44) ir Vilniaus r. (44) savivaldybėse. 2020 m. išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas mažiausias išliko Neringoje (38), Vilniaus r. (46), Klaipėdos r. (46), Kauno r. (47) ir Kaišiadorių r. (49) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas išaugo beveik visose savivaldybėse, tačiau didžiausias augimas buvo Visagino (58 proc., t.y. nuo 38 iki 60), Alytaus m. (25 proc., t.y. nuo 44 iki 55), Skuodo r. (21 proc., t.y. nuo 53 iki 64), Druskininkų (20 proc., 50 iki 60) ir Palangos m. (19 proc., t.y. nuo 52 iki 62) savivaldybėse. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas per laikotarpį sumažėjo tik Klaipėdos r. (4 proc., t.y. nuo 48 iki 46) savivaldybėje, o išliko nepakitęs Kauno r. (47), Kalvarijos (54), Alytaus r. (58) ir Lazdijų r. (59) savivaldybėse.

**Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas yra vaikų iki 15 metų amžiaus ir pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų.

Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis*** (1 tūkst. gyventojų) 2013 m. teigiamas (t.y. gyvų gimusių kūdikių skaičius buvo didesnis nei mirusiųjų asmenų skaičius) buvo tik Vilniaus m. (0,9) ir Klaipėdos r. (0,5) savivaldybėse, mažiausias neigiamas rodiklis (t.y. mirusiųjų asmenų skaičius buvo didesnis nei gyvų gimusių kūdikių) buvo Kauno r. (-0,1), Vilniaus r. (-1,7) ir Klaipėdos m. (-1,8) savivaldybėse. 2013 m. Vilniaus m. ir Klaipėdos r. savivaldybėse buvo fiksuojama, kad gyvų gimusių kūdikių buvo daugiau nei mirusių asmenų, o jau 2020 m. visose savivaldybėse fiksuojama priešinga situacija. 2020 m. mažiausias neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis fiksuotas Vilniaus m. (-0,2), Kauno r. (-0,2), Klaipėdos r. (-1,1), Vilniaus r. (-3,2) ir Kauno m. (-5) savivaldybėse. Mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklis arba didžiausias neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis 2013 m. buvo Ignalinos r. (-14,6), Švenčionių r. (-14), Zarasų r. (-13,9), Molėtų r. (-12,7) ir Anykščių r. (-11,8) savivaldybėse. 2020 m., kaip ir 2013 m., mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklis išliko beveik visose tose pačiose savivaldybėse – Ignalinos r. (-19,1), Anykščių r. (-17,7), Lazdijų r. (-17,6), Molėtų r. (-16,3) ir Zarasų r. (-15,4). Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis visose savivaldybėse yra neigiamas, kuris rodo, kad mirusiųjų asmenų skaičius buvo didesnis nei gimusiųjų. Didžiausias neigiamas rodiklio pokytis fiksuotass Klaipėdos r. (apie 4 kartus, t,y, nuo 0,5 iki -1,1), Alytaus m. (apie 3,4 karto, t,y, nuo -2,6 iki -8,8), Kazlų Rūdos (apie 3,2 karto, t,y, nuo -3,6 iki -11,5), Klaipėdos m. (apie 3,2 karto, t,y, nuo -1,8 iki -5,7) ir Mažeikių r. (apie 3 kartus, t,y, nuo -1,8 iki -5,6) savivaldybėse. Mažiausias natūralios gyventojų kaitos rodiklio neigiamas pokytis fiksuotas Skuodo r. (2 proc., t,y, nuo -9,9 iki -10,1), Švenčionių r. (7 proc., t,y, nuo -14 iki -15), Zarasų r. (11 proc., t,y, nuo -13,9 iki -15,4), Ukmergės r. (23 proc., t,y, nuo -11,1 iki -13,6) ir Utenos r. (23 proc., t,y, nuo -8,7 iki -10,7).

***Natūrali gyventojų kaita – tai gyventojų skaičiaus, sudėties pakitimai, susiję su gimimais ir mirimais. Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvų gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus.

Atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius (neto migracija)****, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias teigiamas (t.y. atvykusių asmenų buvo daugiau nei išvykusių) buvo Klaipėdos r. (9), Kauno r. (8), Neringos (7), Palangos m. (5) ir Vilniaus m. (4) savivaldybėse. 2020 m. didžiausia teigiama rodiklio reikšme buvo Klaipėdos r. (41), Palangos m. (31), Neringos (29), Trakų r. (27), Vilniaus r. (22), t.y. tikėtina, kad į šias savivaldybes atvyko daugiau asmenų gyventi nei iš jų išvyko. 2013 m. didžiausias neigiamas neto migracijos rodiklis buvo Visagino (-26), Skuodo r. (-22), Pakruojo r. (-18), Pagėgių (-18) ir Akmenės r. (-17) savivaldybėse. Didžiausias neigiamas neto migracijos rodiklis 2020 m. buvo Skuodo r. (-17), Pagėgių (-14), Šilalės r. (-13), Šakių r. (-12), Jurbarko r. (-12) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmes nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausi gyventojų traukos centrai buvo Alytaus r. (apie 19 kartų, t.y. nuo -0,6 iki 10,4), Vilniaus r. (13 kartų, t.y. nuo 1,7 iki 21,7), Trakų r. (daugiau nei 6 kartus, t.y. nuo -5,2 iki 27,2), Palangos m. (apie 6 kartus, t.y. nuo 5,3 iki 31,2) ir Kauno m. (apie 3 kartus, t.y. nuo -6,6 iki 18,3). Analizuojant rodiklio reikšmės didžiausią neigiamą pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad rodiklio reikšmė labiausiai sumažėjo Kalvarijos (73 proc., t,y, nuo -6,6 iki -11,5), Kazlų Rūdos (39 proc., t,y, nuo -4,6 iki -6,4), Jurbarko r. (32 proc., t,y, nuo -9,1 iki -12,1), Šilalės r. (25 proc., t,y, nuo -10,2 iki -12,7) ir Šakių r. (16 proc., t,y, nuo -10,8 iki -12,5) savivaldybėse.

****Vidaus neto migracija parodo atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičiaus skirtumą.

Kultūros centrų dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Birštono (58), Varėnos r. (56), Panevėžio r. (55) ir Kupiškio r. (48) savivaldybėse. 2020 m. didžiausias kultūros centrų dalyvių skaičius buvo Panevėžio r. (71), Birštono (64), Plungės r. (52), Varėnos r. (46) ir Kelmės r. (40) savivaldybėse. Mažiausias kultūros centrų dalyvių skaičius 2013 m. buvo Kauno m. (1), Klaipėdos m. (3), Alytaus m. (4), Panevėžio m. (5) ir Šiaulių m. (6) savivaldybėse, 2020 m. – Kauno m. (1), Šiaulių m. (5), Klaipėdos m. (6), Panevėžio m. (6) ir Vilniaus m. (7) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad kultūros centrų dalyvių skaičius labiausiai padidėjo šiose savivaldybėse: Alytaus m. (2,5 karto, t.y. nuo 4 iki 10), Ignalinos r. (2,3 karto, t.y. nuo 11 iki 25), Klaipėdos m. (91 proc., t.y. nuo 3 iki 6), Radviliškio r. (78 proc., t.y. nuo 14 iki 26) ir Rietavo (64 proc., t.y. nuo 24 iki 39). Kultūros centrų dalyvių skaičius labiausiai sumažėjo šiose savivaldybėse: Neringos (54 proc., t.y. nuo 73 iki 34), Jonavos r. (34 proc., t.y. nuo 27 iki 18), Vilniaus m. (30 proc., t.y. nuo 10 iki 7), Telšių r. (29 proc., t.y. nuo 25 iki 18) ir Biržų r. (29 proc., t.y. nuo 37 iki 26).

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. sumažėjo 9,2 proc. Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodikliai gerėjo tik kitų savivaldybių klasteryje (0,17 proc.), o didžiausias mažėjimas fiksuotas kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (14,8 proc.).

Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Kauno m. (25 proc.), Klaipėdos r. (23 proc.) ir Trakų r. (15 proc.) savivaldybės. Didžiausią demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso augimą Kauno m. savivaldybėje lėmė per laikotarpį padidėjęs rinkėjų pilietinis aktyvumas ir mažas, lyginant su kitomis savivaldybėmis, neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis. Klaipėdos r. ir Trakų r. savivaldybėse demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso augimą per laikotarpį daugiausiai lėmė kelis kartus išaugęs teigiamas neto migracijos rodiklis. Taip pat Klaipėdos r. savivaldybės rodiklio augimą lėmė sumažėjęs išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas ir vienas mažiausių, lyginant su kitomis savivaldybėmis, neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklių.

Nuo 2013 iki 2020 m. didžiausias demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo rodiklių mažėjimas fiksuotas Raseinių r. (35 proc.), Panevėžio m. (33 proc.) ir Kalvarijos (28 proc.) savivaldybėse.

spot_img
spot_img

Horoskopai birželio 7 dienai

0
AVINASPagaliau turėsite bent kokios naudos iš reikalų, kurie iki šiol tik slėgė ir vargino. Ateities perspektyvos staiga taps kur kas aiškesnės. Nepasiduokite pagundai visą vakarą prasivolioti ant sofos priešais televizorių. JAUTISAplinkinių ketinimai tikrai geri, bet...

Atlikėjas The Weeknd su populiariojo serialo „Euforija“ kūrėju pristato bendrą darbą „Dievaitis“

0
Kanadiečių atlikėjas Abelis Tesfaye, geriau žinomas kaip The Weeknd, suvienijo jėgas su kultinio „HBO“ serialo „Euforija“ prodiuseriu Semu Levinsonu ir pristato bendrą darbą „Dievaitis“ (angl. The Idol). Gegužės 22 d. Kanų kino festivalyje pristatytas...

Pasiruoškite iškylai greitai, paprastai ir pigiai – vištienos suktinukai

0
Kuo daugiau saulės ir šilumos, tuo dažniau renkamės lengvesnį maistą: salotas, suktinukus, įvairias užtepėles. Jei kartais pagulėjęs priešpiečių dėžutėje maistas nebeatrodo taip gerai, kaip ką tik pagamintas, tai šiam receptui tai negresia: suktinukus su...

Maisto tinklaraštininkės Kotrynos Stankuvės ypatingi vištienos sparneliai taps vasaros grilio vakarėlio žvaigždėmis (receptas)

0
Traškūs vištienos sparneliai su padažu, kuriame persipina saldūs, sūrūs ir aštrūs skoniai, tikrai patiks visai šeimai. O progų jų išsikepti turėsime ne vieną – juk laukia vasaros savaitgaliai gamtoje su artimaisiais ir bičiuliais. Tad...

Adenoidų ir tonzilių šalinimo operacijos vaikams: kada būtina jas atlikti?

0
Adenoidus ir tonziles turi visi gimę vaikai, tačiau jos didėti pradeda kiek vėliau – sulaukus 1,5 metų. Padidėję adenoidai ir tonzilės vaikams gali lemti miego apnėjos, knarkimo atsiradimą, kvėpavimo per nosį pasunkėjimą, nuolatinį kvėpavimą...

„Teambuildingai“: nuo bendro stalo, prie tikros bendrystės veiklos efektyvumui didinti

0
Darbdaviams vis aršiau konkuruojant dėl darbuotojų, kuriant malonią vidinę atmosferą ir vengiant perdegimo, kolektyvo vasaros išvyka tampa kone laukiamiausiu sezono įvykiu. Siekiantiems didžiausio efektyvumo, specialistai rekomenduoja koncentruotis ne tik į profesionalius mokymus, bet ir...

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi santaupų, bet jų efektyviai neišnaudoja

0
59 proc. Lietuvos gyventojų, kurie turi santaupų, renkasi jas laikyti grynaisiais pinigais arba einamojoje banko sąskaitoje ir nepasinaudoja galimybe padidinti savo kapitalo investuodami. Tačiau iš visų Baltijos šalių Lietuvoje yra mažiausiai gyventojų, kurie visiškai...

Praėjusią savaitę Kauno apskrityje – 19 neblaivių vairuotojų, moteris greitį viršijo daugiau nei dvigubai

0
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai praėjusią savaitę tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių. Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 671 greičio viršijimo atvejį, rašoma...

Seimas svarstys kailinių žvėrelių fermų ateitį: nors vieni tokiam verslui sako griežtą ne, prieš...

0
Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta iniciatyva dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Parlamente svarstymo stadijoje bus sprendžiama, ar keisti šiuo metu esančią, pasipiktinimą visuomenėje keliančią tvarką, leidžiančią veikti tokiam verslui. Įstatymo projektą palaiko didžioji...

Naktinių taikiklių įteisinimui priešinasi patys medžiotojai

0
Antradienį Seimas turėtų svarstyti dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Anksčiau Seimo aplinkos apsaugos komitetui vieno balso persvara pritarus šiam sprendimui, kilo didžiulė visuomenės pasipiktinimo banga. Dėl šio sprendimo iš pareigų pasitraukė aplinkos ministro patarėju...

ORAI: Antradienis be lietaus, aukščiausia temperatūra 22–27 laipsnis šilumos

Antradienio dieną nelis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27, pajūryje 19–21 laipsnis šilumos. Trečiadienį be lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 6–11, vietomis iki 13 laipsnių šilumos, dieną...

Horoskopai birželio 6 dienai

0
AVINASJeigu jums kas nors kelia nepatogumų, netylėkite ir ieškokite visų įmanomų kompromisų. Daug kas norėtų bent dalies to, ką jūs turite. Pasitaikys gera proga parodyti, koks esate atlaidus ir kilniaširdis. JAUTISIšlaikydamas olimpinę ramybę anaiptol ne...

ORAI: Pirmadienio dieną aukščiausia temperatūra 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių

Pirmadienio dieną lietaus nenumatoma. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių. Antradienį lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 5–10, Kuršių nerijoje 11–13 laipsnių šilumos, dieną...

ORAI: Sekmadienio dieną vietomis trumpas lietus, aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis

Sekmadienio dieną vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis. Pirmadienį be žymesnio lietaus. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img