5.2 C
Prienai
2024 / 04 / 25

Velykų patiekalų tradicijos: su praeitimi jungia vienintelis stalo atributas – kiaušinis

Ar jau skaitėte?

Viena laukiamiausių ir didžiausių metų švenčių – Velykos jau visai šalia. Kaip ir kasmet prie valgiais nukloto stalo susirinks šeimos, giminės paminėti šią gražią, pavasariu dvelkiančią šventę. Susitiks skirtingos kartos, kurios sujungs savo Velykų šventimo tradicijas, kurios žiūrint iš gastronominės perspektyvos, bėgant laikui pakito ypač ryškiai. Tačiau vienas atributas nesikeitė metų metus – kiaušiniai. Būtent jie jungia praeitį su dabartimi ir primena tikrąją Velykų šventės prasmę.

- Reklama -

Valgiai turėjo simbolinę reikšmę

Po ilgo pasninko švenčiamos Velykos nuo seno siejamos su gamtos, kūno ir emocijų atgimimu. Dietistė, mitybos ekspertė Rita Šilenskienė pasakoja, kad šv. Velykų patiekalai turėjo simbolinę gamtos ir dvasios atgimimo reikšmę.

„Ant velykinio stalo būdavo padėtas dubenėlis su avižų želmenimis, kuris simbolizavo gamtos atgimimą, pabudimą iš žiemos miego. Taip pat sviesto avinėlis, kuris simbolizavo saulę, galvijų iš tvarto į lankas ginimo pradžią. Be abejo, visada būdavo padėta margučių, kurie spalvomis ir marginimu skyrėsi pagal regionus“, – tradicinius Velykų stalo valgius vardija mitybos specialistė.

Pikantiški įdaryti kiaušinia.

Kadangi Velykos yra krikščioniška šventė, iki jos 7 savaites trukdavo pasninkas. Jo pabaigą žymėdavo Velykos, todėl stalai jau būdavo nukrauti gausiais mėsos patiekalais. Pavyzdžiui, kopūstienė su kiaulės šonkuliaukais ir kiaulės galva, šaltiena ir kiti, dažniausiai kiaulienos patiekalai, prie kurių patiekdavo krienų, raugintų daržovių, naminės ruginės duonos.

Pasisotinus mėsos patiekalais, buvo pereinama prie saldus stalo. Ant jo beveik visuose namuose būdavo pyragas „Velykų boba“, kuris įprastai būdavo saldintas džiovintais vaisiais, nes cukrus tuomet buvo labai brangus. O lengvesniam desertų nurijimui netrūkdavo įvairių gėrimų – raugintos giros, midaus ar alaus.

Margučiai – jungia su praeitimi

Lietuvos gastronominė kultūra vystėsi ir keitėsi kartu su Lietuvos kultūra. O ši formavosi ir prisitaikė prie žmogaus gyvenimo tempo, jo poreikių ir galimybių. O tai, kad šalyje pragyvenimo lygis ėmė gerėti atspindėjo ir velykinis vaišių stalas. Pasak mitybos specialistės, šeimininkės dabar gali pasilengvinti gyvenimą. Dažna jų renkasi „paruoštukus“, o ne pačios gamina šventinius Velykų patiekalus.

- Reklama -

„Prekybos centruose galima įsigyti „paruoštukus“, kai jau nieko nebereikia daryti ar pačioms gaminti. Taip pat galima įsigyti ne mūsų kraštams būdingus ingredientus. Todėl Velykų stalo vaizdas jau ženkliai kitoks nei būdavo mūsų senolių laikais, kuomet šeimininkės pačios triūsdavo visą dieną ir gamindavo patiekalus iš to, ką patys išaugindavo, sukaupdavo. Archainės tikros Velykų ir kitų religinių švenčių tradicijos yra tęsiamos nebent giliai tikinčiose šeimose“, – teigia R. Šilenskienė.

Tačiau, pasak jos, vienas atributas, kad ir kiek laiko ir seniai švenčiamos Velykos Lietuvoje, nesikeičia. Tai – margučiai: „Tai, ko gero, vienintėlis atributas, kuris tikrai 100 proc. liko ant visų stalo ir jungia mus su praeitimi.“

Daugiau naujų skonių paieškų

Kaip pastebi bendrovės „Daumantai LT“ produkto plėtros vadovas Domas Grinkevičius, žmonės iš tiesų labiau vertina laiką ir nori daugiau jį leisti per šventes su artimaisiais nei visą dieną suktis virtuvėje. Tačiau akivaizdžiausia tendencija, pasak jo, kad žmonės linkę daugiau ragauti, degustuoti ir išbandyti naujų skonių.

„Lietuvio virtuvė išties pasikeitė. Šiais laikais, kuomet galimybių įsigyti įvairių egzotinių ir mūsų kraštams nebūdingų ingredientų yra kur kas lengviau, tautiečiai drąsiai gamina, eksperimentuoja bei mėgaujasi naujais skoniais. Todėl per didžiąsias metų šventes ant stalo atsiranda itališki pyragai, sušiai, įdomiai įdaryti ir gausiai pagardais paskaninami vieno kąsnio užkandžiai. Pastaruosiuos ypač lengva pasigaminti ir yra daug vietos fantazijai“, – sako D. Grinkevičius ir siūlo pasigaminti pikantiškai įdarytus kiaušinius su lašiša.

Reikės: 3 kiaušinių, 2 šaukštų smulkintų svogūnų, 2 šaukštų majonezo, ½ citrinos žievelės, žiupsnelio juodųjų pipirų, 100 g sūdytos lašišos, 1 šaukšto smulkintų svogūnų laiškų, 1 džiovinto jūros dumblių lapo.

Gaminame: kietai išvirtus kiaušinius nulupkite, perpjaukite per pusę ir išimkite trynius. Juos sumaišykite su smulkintais svogūnais bei majonezu, įtarkuokite citrinos žievelės, berkite juodųjų pipirų. Viską gerai išmaišykite. Kiaušinių puseles su šaukšteliu įdarykite paruošta mase. Ant kiekvieno kiaušinio dėkite po gabalėlį sūdytos lašišos. Papuoškite svogūnų laiškais ir smulkintais jūros dumblių lapais. Galima paskaninti šlakeliu citrinos sulčių. Skanaus!

TOP naujienos

Ar penkiametė Marija taps Lietuvos Respublikos Prezidente?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija...

Horoskopai gruodžio 16 dienai

AVINASAtsidursite pačiame įvykių sūkuryje ir tikriausiai būsite nepakankamai objektyvus, kad būtumėte teisus. Pirmai progai pasitaikius verčiau pasišalinkite kuo toliau. Paverskite savo pabėgimą linksmu nuotykiu. JAUTISNeprivalote...

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir...

Nusibodo lupti mandarinus? Tą padaryti galima žymiai paprasčiau – truksit vos kelias sekundes

Žiema tiesiog kvepia mandarinais – skanaujame vienus, dekoruojame namus, kepame pyragus. Gera kaina ir plačia įvairove pasižymintis šviežių mandarinų iš Ispanijos derlius kasmet gruodį...

Skirtingi, šaldytų sodo ir daržo gėrybių, panaudojimo būdai: nuo užkandžių iki desertų

0
Atėjus šalčiams metas prisiminti vasaros ir rudens skonius bei žiemai paruoštas sodo, daržo ir miško gėrybes. Šaldikliuose šlovės minutės laukia braškės, avietės, moliūgai ir įvairiausių rūšių grybai. Kad nepritrūktų fantazijos, ką iš jų pagaminti,...

Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?

0
Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS