Vasara neretai kiekvienam asocijuojasi su atostogomis ir aktyviu laisvalaikiu. Šeimos gydytojų teigimu, šis laikotarpis puikiai tinka ne tik šiltajam metų sezonui būdingomis pramogomis, bet ir ligų prevencijai. Tai ypatingai svarbu ir po karantino – laikotarpio, kai gyventojai neturėjo galimybės proaktyviai rūpintis savo sveikata. Neseniai Slengiuose (Klaipėdos raj.) duris atvėrusios klinikos gydytojos dalijasi vasaros aktualijomis: kuo gyventojams reiktų pasirūpinti po karantino, kodėl svarbu užmegzti glaudų ryšį su pacientais, kokie negalavimai vasarą labiausiai kankina vaikus ir kaip pasirūpinti ligų prevencija vyresniems gyventojams.
Vasara – vaikų sveikatos tikrinimo metas
Dėmesiu ir meile pacientams garsėjanti, 26-erių metų darbo patirtį turinti vaikų gydytoja Rūta Vaičiulienė pasakoja, kad vasarą tėvai daugiausiai kreipiasi dėl vaikų profilaktinių patikrų, sveikatos pažymų, atliekamos planinės vakcinacijos, o šiemet padaugėjo ir norinčių pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Po 3 mėnesius trukusio karantino tėvai ima nerimauti dėl neįvykusių specialistų konsultacijų, todėl nori pasitarti su šeimos gydytoju, ar yra būtinybė skubėti. Taip pat daugelis nori atlikti kraujo tyrimus, pasikalbėti dėl atitinkamų vitaminų, papildų vartojimo. Be to, kadangi pasibaigus karantinui mažieji pacientai pradėjo lankyti darželius, daugėja sirguliuojančių vaikų, – sako Slengiuose įsikūrusios klinikos gydytoja.
Anot R. Vaičiulienės, taip pat pastaruoju metu daugėja vaikų su laikysenos, regos sutrikimais: „Vasara yra idealus laikas išmokti plaukti, todėl stuburo problemų turintiems vaikams rekomenduočiau lankyti baseiną, stiprinti raumenis, sportuoti. Apskritai, kol šilta, visiems vaikams reikėtų kuo mažiau naudotis kompiuteriais, telefonais ir daugiau laiko praleisti gamtoje, judėti, važinėti dviračiais, žaisti judrius žaidimus. Tai turės įtakos ne tik jausenai, bet ir geresniam regėjimui. Slengiečiams ir klaipėdiečiams šalia esanti jūra – puiki vieta aktyviam ir sveikam poilsiui.“
Svarbu ir santykis su tėvais
R. Vaičiulienė dalijasi, kad apskritai, bendraujant su mažaisiais pacientais, gydytojas turi būti nuoširdus bei privalo mokėti nuraminti verkiantį ir išsigandusį vaiką.
„Pastaruoju metu daugėja vaikų su autizmo spektro sutrikimas – su šiais vaikais reikia ypatingai daug kantrybės ir laiko. Žinoma, tai yra ilgas mokymosi procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą – tikrai ne visi gydytojai gali ir nori dirbti su vaikais, nes tam reikia tiek įgimtų, tiek įgytų charakterio savybių“, – tvirtina vaikų gydytoja.
Ji pratęsia, kad kalbant apie vaikų ligas, nepaprastai svarbus yra ir gydytojo santykis su tėvais. Gydytoja akcentuoja būtinybę paaiškinti apie vaiko ligą kuo paprasčiau, suprantamiau, juos nuraminti ir patarti, ką daryti vienais ar kitais atvejais: „Su pacientais mažai bendraujantis gydytojas neįgaus pasitikėjimo juo, gali kilti daugiau nesusipratimų, konfliktų. Tai yra praktika paremtas įgūdis, o pacientai jį labai vertina ir atsidėkoja ilgalaikiu bendravimu.“
Pats laikas judėti ir subalansuoti mitybą
Ligų profilaktikos ir gyvenimo būdo specialistė, klinikos šeimos gydytoja Irma Spėčiūtė priduria, kad vasara yra puikus metas pasitikrinti sveikatą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pastebima, kad šiltuoju metų sezonu daugumai neretai trūksta įvairių vitaminų, geležies, maistinių medžiagų.
Anot jos, visa tai dažniausiai pasireiškia dėl įvairių dietų ir netinkamos mitybos, kuri turi būti visavertė, subalansuota. Gydytojos teigimu, ypatingai vasarą, svarbiausia yra bent 2-3 kartus per dieną valgyti šviežių daržovių ir jų patiekalų bei šviežių vaisių.
Ji priduria, kad vasara yra puikus metas aktyviai leisti laiką ir naturaliai stiprinti savo organizmą: „Žmogus yra sukurtas judėti, o dabar yra tas metas, kai galime natūraliai stiprinti savo imunitetą – maudytis jūroje, ežere, kuo daugiau laiko būti gryname ore, ilsėtis aktyviai, kas yra ypatingai aktualu sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojams rekomenduoju dažniau pabūti prie jūros ir džiaugtis jodu prisotintu oro. Tiesa, vasarą padaugėja ir žmonių su traumomis, todėl sportuojant reikėtų nepersistengti, o prieš aktyvų laisvalaikį – gerai apšilti.“
Užbėgti ligoms už akių – įmanoma
Klinikos šeimos gydytoja tikina, kad būtent fizinio aktyvumo nebuvimas, išbalansuota mityba bei kiti faktoriai, tokie kaip prastas miego režimas, žalingi įpročiai ir aukštas streso lygis yra rizikos veiksniai, turintys didžiulę įtaką tiek vyrų, tiek moterų sveikatai.
„Štai ilgalaikis stresas, įtemptas darbas ir nepakankamas miegas gali atsiliepti mūsų skydliaukei, kurios gaminami hormonai daro didžiulę įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų ir kitų organų darbui. Jei skydliaukė tinkamai nefunkcionuoja, žmogui tampa sunku susikaupti, mažėja fizinis pajėgumas, jis tampa mieguistas. Pakankamai nemiegant, ima augti žmogaus svoris bei kraujo spaudimas, silpsta imunitetas“, – sako I. Spėčiūtė.
Ji pratęsia, kad netinkama mityba, stresas, nutukimas, rūkymas bei pasyvus gyvenimo būdas taip pat dažniausiai lemia ir padidėjusį cholesterolį: „Tai gali pasireikšti spaudimu krūtinės ląstoj, galvos svaigimu, įvairių kūno vietų tirpimais, širdies ir kraujotakos susirgimais, o cholesteroliu užsikimšusios kraujagyslės išaugina infarkto bei insulto tikimybę.“
Pašnekobvės teigimu, dėl įvairių sveikatos nusiskundimų gyventojai pirmiausiai turėtų kreiptis į šeimos gydytojus, kurie savo ruožtu ne tik padeda diagnozuoti, bet ir užkirsti ligas.
„Šeimos gydytojai gali susidaryti pirminį vaizdą apie paciento būklę, atlikti būtiniausių tyrimų paketą ir jau tada nukreipti žmogų pas atitinkamą gydytoją – endokrinologą, kardiologą, gastroenterologą ir kt. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad daugeliu atveju, organizmo būklė priklauso nuo mūsų pačių, todėl iš savo gyvensenos pašalinę minėtus rizikos veiksnius galima išvengti dalies susirgimų“, – tvirtina I. Spėčiūtė.
