Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs.
Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti šalies gyventojus.
„Koronaviruso pandemija ir sukčius paskatino aktyviau darbuotis elektroninėje erdvėje, nes didesnę laiko dalį gyventojai praleidžia dirbdami ar bendraudami internete. Populiarios programėlės bei telefonai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir sukčiavimo įrankiu, todėl raginame gyventojus būti sąmoningus bei nepasiduoti jokioms nepažįstamų asmenų manipuliacijoms“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
LBA duomenimis, pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. EUR žalos, o elektroniniu erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1300 sukčiavimo atvejų.
Kritiškai vertinkite situaciją
Dažniausiai sukčiai stengiasi pasinaudoti žmonių emocijomis ir sukurti tokį situacijos scenarijų, kuriame gyventojas jaustųsi įpareigotas skubėti ir greitai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, paskambinęs telefonu prisistato banko ar kitos institucijos darbuotoju ir teigia, kad šiuo metu iš gyventojo sąskaitos nusikalstamu būdu yra pervedinėjami pinigai.
„Paradoksalu, tačiau sukčiai mėgsta apsimesti geradariais, tariamai besistengiančiais užkirsti kelią nusikalstamai veiklai, nors tuo metu patys ją vykdo. Vienintelis kelias išvengti nuostolių dėl tokios situacijos – kritiškai vertinti situaciją ir niekada niekam neatskleisti jokios informacijos apie savo banko sąskaitą, netvirtinti jokių mokėjimų operacijų, kurias inicijavote ne jūs“, – sakė E. Čipkutė.
Sulaukus skambučio su prašymu pateikti konfidencialią informaciją rekomenduojama nutraukti pokalbį ir pirmiausiai patikrinti ar skambinančio asmens telefono numeris sutampa su oficialioje banko svetainėje nurodytu numeriu. Jeigu ne – užblokuokite šį telefono numerį, kad sukčius su jumis nebegalėtų susisiekti ateityje.
Įsitikinkite, kad naudojatės oficialia banko svetaine
Dar vienas populiarus sukčiavimo metodas yra netikrų internetinių svetainių kūrimas. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotas banko interneto svetaines. Gavėjui paspaudus ant nuorodos, įvairiais būdais surenkama gyventojo finansinė ir asmeninė informacija. Tinklalapis atrodo kaip organizacijos svetainė, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai: pavyzdžiui, dizaino defektai ir tekstų klaidos, raginimai paskubėti, iškylantys langai, kurių tikrose bankų svetainėse niekada nėra.
Apsisaugoti nuo tokios apgavystės galite išsisaugodami oficialų banko svetainės adresą savo naršyklėje bei niekada nespausdami nuorodų, gautų elektroniniu paštu, jeigu jos jums atrodo įtartinos. Taip pat visuomet atkreipkite dėmesį ar internetinėje svetainėje, kurioje lankotės, matoma spynos formos piktograma – ji parodo, kad svetainėje naudojamas tam tikras saugumo sertifikatas, todėl informacija pateikiama per tokį internetinį puslapį yra saugi.
Nebendraukite su nepažįstamaisiais
Nusikaltėliai stengiasi pasiekti gyventojus ir socialiniuose tinkluose bei kitose bendravimui skirtose mobiliosiose programėlėse. Pastaruoju metu sukčiai ypatingai dažnai naudojasi „Viber“ ir „WhatsApp“.
Sukčiai gyventojams pasiūlo būdų, kaip greitai užsidirbti pinigų, tariamai investuojant į tam tikras sritis ar finansinius produktus. Pirmiausiai nusikaltimo aukos paprašoma pervesti nedidelę sumą pinigų, kuri neva netrukus bus grąžinta kartu su tariamai uždirbta investicijos grąža. Palaipsniui sukčiaus prašomos pinigų sumos didėja, o jam supratus, kad užmegzti pasitikėjimo ryšį su nusikaltimo auka pavyko, paprašo pervesti dar daugiau lėšų, kurios gyventojui jau nebebūna grąžinamos.
Pernai investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 1,7 mln. EUR.
Patikimi investiciniai produktai niekada nėra pardavinėjami socialiniuose tinkluose ar kitose bendravimo programėlėse, skelbimo portaluose, tad vienintelis būdas apsisaugoti nuo tokių sukčiavimo schemų – socialiniuose tinkluose nebendrauti su nepažįstamais asmenimis ir juolab nepatikėti jiems savo finansų.
LBA primena nusikaltėlių naudojamus sukčiavimo metodus:
- Sukčiavimas, apsimetant banko ar kitos institucijos darbuotoju. Sukčiai prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, nespausti ant elektroniniuose laiškuose pridėtų laikmenų arba įterptų nuorodų.
- Investicinės ir internetinio apsipirkimo apgavystės. Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
- Netikros internetinės svetainės. Elektroniniu paštu ar žinute socialiniuose tinkluose gautos įtartinos nuorodos, kurių tikslas – priversti jus atsidaryti netikrą banko ar kitos institucijos svetainę ir joje pateikti su jūsų prisijungimu prie banko sąskaita, finansais susijusią informaciją. Geriausia taisyklė – niekada nespausti nuorodų, kurios atrodo įtartinai, o jeigu kai kuriose svetainėse lankotės ypatingai dažnai – oficialius jų adresus išsisaugokite interneto naršyklėje.
- Romantinė apgavystė. Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
- Sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu. Finansų specialistai dažnai būna vieni mėgstamiausių sukčių taikinių. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.
- Sukčiavimas, naudojant sąskaitą faktūrą. Scenarijus panašus į ankstesnį, tik atrodo dar kasdieniškiau – jūsų atstovaujamos bendrovės partneris praneša jums apie pasikeitusius rekvizitus mokėjimams atlikti. Naujoji banko sąskaita, kaip vėliau paaiškėja, visai nepriklauso jūsų tikrajam kreditoriui. Specialistų patarimas darbuotojui – laikykitės įmonėje įprastos tvarkos. Patarimas įmonei – būtinai sukurkite tokią tvarką, jei jos dar nėra, ir užtikrinkite, kad kiekvienas atsakingas darbuotojas būtų su ja supažindintas.
Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Valerija Kiguolienė
LBA komunikacijos vadovė
