11.8 C
Prienai
2024 / 03 / 29

Nustatytos darančios didžiausią žalą gamtai užtvankos

Ar jau skaitėte?

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius.

- Reklama -

Studijos, kurią rengė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Hidrobiologų draugija duomenimis, šalyje yra 1371 užtvankos. 26 proc. užtvankų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų.

203 užtvankos įvertintos detaliai. Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės, vos 1 proc. geros. Nustatyta, kad iš 20 užtvankų darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams net prie 16 yra veikiančios mažosios hidroelektrinės. Šios ir esančios lašišinėse bei potencialiai lašišinėse upėse užtvankos analizuotos dar išsamiau.

Dalis užtvankų įvertintos pagal sukuriamą socioekonominę vertę ir daromą ekologinę žalą. Taip pat atrinktos 15 užtvankų ir detaliai įvertintos jų šalinimo galimybės, kaštai, kompensavimo mechanizmai. Studijos rengėjų skaičiavimais, kai kuriais atvejais išlaisvintos upės ekologinė vertė yra kelias dešimtis kartų didesnė lyginant su tvenkinio verte.

Ekologinė žala buvo skaičiuojama pagal žuvų rūšių paplitimą, potencialiai tinkamą upės plotą tvenkinio zonoje bei aukščiau tvenkinio, galimus nėgės išteklių nuostolius dėl hidroelektrinės veiklos, galimą ungurių produkcijos praradimą dėl hidroelektrinės turbinų mechaninio poveikio rizikos, skirtingus migruojančių žuvų rūšių ir tvenkinio žuvų išteklius bei įkainius.

Socioekonominė vertė skaičiuota atsižvelgus į rekreacinės vertės pokytį, potvynių valdymo funkciją, statinio būklę, nekilnojamojo turto vertės pokytį, finansinį naudos ir kaštų santykį.

- Reklama -

Studija ne tik sėkmingai susistemino fragmentuotą informaciją apie užtvankas, bet ir pasiūlė užtvankų vertinimo kriterijus. Jie padės atrinkti mažiausios vertės ir didžiausią žalą darančias užtvankas jų šalinimo projektams. Tai ypač aktualu netylant diskusijoms dėl prastėjančios užtvankų techninės būklės ir nepakankamų finansinių pajėgumų rekonstruoti jas visas.

Sukauptais duomenimis bus naudojamasi ir priimant sprendimus, susijusius su vandenų būklės gerinimu, biologinės įvairovės atkūrimu ir apsauga bei žuvų išteklių gausinimu.

Nuotolinis studijos ataskaitos pristatymas visuomenei vyks gruodžio 13 d. 11 val. per „Microsoft Teams“ platformą. Registruotis galima čia, prisijungimo nuoroda užsiregistravusiems bus išsiųsta dieną prieš renginį.

Aistė Žilinskienė
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai

TOP naujienos

Pajūryje atidaryti visą parą veikiantys „Rimi“ maistomatai: tvariau nei užsisakyti į namus

Vasaros sezono metu pajūryje ženkliai padidėjus poilsiautojų skaičiui ir išaugus poreikiui įsigyti maisto produktus greitai bei patogiai, prekybos tinklas „Rimi“ siūlo patrauklią galimybę užsisakyti...

Grožis reikalauja žinių – kokie komponentai turi būti kiekvieno veido kremo sudėtyje

Nors populiaru sakyti, kad grožis reikalauja aukų, grožio standartai keičiasi – dabar tobulai išvaizdai pasiekti kur kas labiau praverčia žinios nei pasiaukojimas. Pavyzdžiui, žinant,...

Kovo 21-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo 21-oji – Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena; Pasaulinė poezijos diena; Tarptautinė lėlininkų diena; Pasaulinė Dauno sindromo diena; Tarptautinė Novrūzo diena; Tarptautinė miškų diena. Kovo...

Gaivūs žėlė tortai, vaisių desertai ir putėsiai – ekspertė pataria, kaip juose naudoti želatiną (receptas)

Prieš ateinantį braškių sezoną verta pasitikrinti, ar namuose turime želatinos – spalvingi braškių tortai, gaivūs šaldyti desertai, šalti varškės pyragai, putėsiai ar populiarioji panakota...

14 metų, 4 darbai, 1 įmonė – Gintarės karjeros krypties paieškų istorija

0
Siekdami pokyčių gyvenime ir norėdami sau mesti iššūkį, nemažai žmonių renkasi keisti ir savo darbo vietą, rodo statistiniai duomenys. Tačiau pakeisti karjeros kryptį įmanoma ir toje pačioje įmonėje – net jei joje dirbi daugiau...

Eilė plyšusio menisko operacijai – dveji metai: kaip pas gydytoją patekti greičiau

0
Pacientai piktinasi, jog didžiosiose Lietuvos ligoninėse dažnai plyšusio menisko gydymo operacijos tenka laukti net iki dviejų metų. O kartais ir dar ilgiau. Todėl patyrusieji kelio sąnario traumą yra priversti kentėti skausmus arba rinktis mokamas...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS