0 C
Prienai
2020 / 11 / 30

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams

Ar jau skaitete?

Kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint...

Šiandien Lietuvos kariuomenės ir Žvejų diena

Lapkričio 23-oji, pirmadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.05 val., leidžiasi 16.05 val. Dienos ilgumas 8.00 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Adelė, Dovilta, Felicita, Klemensas, Liubartė, Orestas. Datos: Lietuvos kariuomenės diena Žvejų diena,...

Ilgai laukta žiema jau Lietuvoje – dažnai pasnigs ir bus slidu

Šiandien daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis bus slidu. Šiaurės rytų, šiaurės vėjas rims. Aukščiausia temperatūra pasiskirstys nuo 1  laipsnio šalčio iki 4...

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių. Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma.

Tyrimams naudojamos sėklos yra vos 2-15 minučių paveikiamos šiais laukais – tačiau to pakanka, kad iš tokių paveiktų sėklų išaugtų didesni, vešlesni, stipresni ir vertingesni augalai. Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų.

„Tokių augalų lapuose ir šaknyse yra žymiai daugiau vertingų medžiagų, pavyzdžiui, naudojamų vaistų gamyboje. Iš paveiktų sėklų išaugintos ežiuolės lapuose yra dukart daugiau vitamino C, keturiskart daugiau cikorinės rūgšties, panašiai ir su kitais mūsų tiriamais augalais – raudonaisiais dobilais, grikiais“, – pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė.

Pasak mokslininkės, nors elektromagnetinio lauko tyrimai nėra nauji, iki šiol jų niekas pasaulyje nevykdė taip nuodugniai – atidžiai ir ilgai stebint, kaip keičiasi augalo savybės ir kaip kinta biocheminiai procesai paveikus jo sėklas. Tuo tarpu šaltoji plazma yra novatoriška, didelį potencialą turinti technologija, kuri šiandien taikoma itin plačiai – nuo vėžio gydymo iki maisto laikymo, žalingų bakterijų šalinimo ir medicinos įrankių sterilizavimo.

„Plazma yra medžiagos būsena, gaunama esant elektros iškrovai, pavyzdžiui, natūraliai ją sukuria žaibas. Tuomet iš orą sudarančių dujų susidaro ozonas, azoto oksidai ir kiti labai aktyvūs junginiai, kurie vos per 2 minutes gali stipriai paveikti sėklas. Ankstesniuose tyrimuose dirbome su šaltos plazmos paveiktomis eglėmis – jos jau ketverius metus auga didesnės, turi daug daugiau spyglių ir metabolitų – naudingų medžiagų, skirtų augalo gynybai“, – paaiškina prof. V. Mildažienė.

Biochemikės vadovaujama mokslininkų grupė buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kuri ėmėsi kruopščiai stebėti ir tirti tokių paveiktų sėklų pokyčius molekuliniame lygmenyje. Tyrėjai jau sulaukė didelio dėmesio pasaulio mokslininkų bendruomenėje, jie kviečiami skaityti pranešimų tarptautinėse konferencijose, užmezgė ryšius su japonų, vokiečių, slovėnų, austrų, lenkų, baltarusių tyrėjais. Planuojama bendradarbiauti su Tokijo universiteto augalų ląstelių biologais, taip pat su Leibnico plazmos mokslų ir technologijų institutu Greifsvalde, pripažinta augalų biochemijos laboratorija Insbruke. Tiriant augalus VDU mokslininkai naudoja Japonijos ir Baltarusijos plazmos fizikų sukurtą įrangą.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, maisto ištekliai mažėja

Tiek šaltoji plazma, tiek elektromagnetinis laukas yra augalams saugūs, aplinkai nekenkiantys būdai efektyviai padidinti augalinės produkcijos kokybę ir kiekybę – netaikant mutagenų, chemikalų, trąšų. Mokslininkų teigimu, tai itin aktualu šiandien, prognozuojant, jog iki 2050 m. planetos gyventojų skaičius išaugs tiek, kad esamų išteklių nepakaks maistui ir kitiems poreikiams tenkinti tradiciniais būdais. Nauji būdai šiuos išteklius didinti yra itin reikalingi – šiuo atveju atsiranda galimybė auginti net gerokai daugiau naudingų medžiagų turinčius augalus.

„Augalo sėkla yra mažytė, tačiau labai sudėtinga gyva struktūra – tiek dėl sandaros, tiek dėl atsako į dirgiklius, vystymosi ypatybių. Tik dabar pradėta suprasti, koks įspūdingai veiksmingas ir lankstus yra augalų atsakas į stresą, padedantis šiems sėsliems organizmams prisitaikyti, išlikti nepalankiomis sąlygomis. Būtent tą lankstumą mes ir siekiame pritaikyti savo tyrimuose – dabar, bendradarbiaudami su Tokijo universiteto biologais, aiškinsimės, kodėl kai kurie augalai į elektromagnetinį lauką atsako teigiamai, o kiti – neigiamai“, – planus atskleidė prof. V. Mildažienė.

Vienas svarbiausių VDU tyrėjų atradimų – nors kai kurios paveiktos sėklos pasižymi mažesniu daigumu, tačiau išlikę augalai tai kompensuoja geresniu augimu. Kitaip tariant, nors iš tokių sėklų išdygsta mažiau augalų, tačiau tie augalai yra pranašesni už kitus – auga ir žydi greičiau, šakojasi daugiau. Anot mokslininkų, mažesnis daigumas šiuo atveju nėra didelis trūkumas, turint omenyje, kad augalai užmezga didelį kiekį sėklų.

„Kitas atradimas – sėklų apdorojimas sukelia antrinių metabolitų kiekio pasikeitimus (dažniausiai padidėjimą) augalo biomasėje. Šios medžiagos yra svarbios ne tik augalų atsakui į stresą, gynybai ir atsparumui, jos gali būti taikomos kaip biologiškai aktyvios medžiagos farmacijai, nes joms būdingas antioksidantinis, priešuždegiminis, priešvėžinis poveikiai“, – teigia VDU mokslininkė.

Kaip iš paprastos sėklos užauginti patobulintą augalą

VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje vykdomi itin intensyvūs tyrimai, švitinant sėklas elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma – vienu metu eksperimentus reikėjo vykdyti keturias paras, kas tris valandas. Mokslininkai tikisi, kad tokių kruopščių tyrimų dėka pavyks išsiaiškinti, kaip iš paprastos sėklos užauginti „patobulintą“ augalą, pavyzdžiui – šilkmedį ar eglę, kurie auga greičiau nei paprastai, užaugina daugiau medienos, formuoja tankesnę lają, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, subrandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

„Jau pavyko užauginti rododendrus, kurie turi daugiau šakų ir pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, arba rausvažiedes ežiuoles ir raudonuosius dobilus, kurių lapuose yra susikaupę daugiau vaistinių veikliųjų medžiagų nei paprastai. Tai pasiekiama be didelių investicijų ir išvengiant aplinkos taršos“, – tyrimų rezultatus pristatė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros doktorantė Giedrė Paužaitė.

VDU vadovaujami tyrimai, molekulinių pokyčių stebėjimai paveiktose augalų sėklose atliekami kartu Lietuvos partneriais – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro institutų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimų centro ir Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

VDU Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkų bendros pastangos jau buvo įvertintos pasaulio mokslo bendruomenėje – straipsnis apie jų atradimus buvo paskelbtas tarptautiniame mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“, trys publikacijos apie šiuos tyrimus pasirodė tarptautiniuose mokslo žurnaluose „Bioelectromagnetics“ ir „Plasma Processes and Polymers“.

Kaip astronautai vykdė brangiausią regėjimo korekciją istorijoje?

Astronomai visame pasaulyje šiemet švenčia garsiojo kosminio teleskopo „Hubble“ jubiliejų. Per 30 metų jis apsuko Žemę daugiau nei 175 tūkstančius kartų. Tiesa, į 570 kilometrų aukštį iškeltas teleskopas iš pradžių neveikė kaip planuota. Šmaikštaujama,...

Ilgai laukta žiema jau Lietuvoje – dažnai pasnigs ir bus slidu

Šiandien daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis bus slidu. Šiaurės rytų, šiaurės vėjas rims. Aukščiausia temperatūra pasiskirstys nuo 1  laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Lapkričio 30 d. daugelyje rajonų krituliai, vyraus sniegas. Naktį...

Kaip po ligos stipriname organizmą

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu....

Antrasis karantinas keičia pirkėjų įpročius: dažniau apsiperka internetu, ieško kitokių prekių

Šį karantiną gyventojai natūraliai lygina su buvusiu pavasarį, o verslas teigia išmokęs naujas pamokas. Mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kad pirmojo karantino metu įgyta patirtis šiandien ne tik padeda daug...

Žemo slėgio laukas šiandien lems drėgnus ir permainingus orus

Lapkričio 27-oji, penktadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16.00 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus. Šiandienos orai: Žemo slėgio laukas lems drėgnus ir permainingus orus. Lapkričio 27 d.-os dieną protarpiais lietus, šiaurės rytinėje...

Lapkričio 26-oji, Šiandien lietaus bus mažai, iš debesų daug kur pamatysime saulę

Lapkričio 26-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.10 val., leidžiasi 16.01 val. Dienos ilgumas 7.51 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Dobilas, Leonardas,. Leopoldas, Silvestras, Vygantė. Datos: Šv. Silvestras Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu – popiežius Silvestras I, miręs 335 m.,...

Antradienis – šlapia ar apledėjusi kelio danga buvo nemenkas išbandymas vairuotojams

Lapkričio 24-ąją, antradienį, eismo ir važiavimo sąlygas daug kur sunkino ne tik šlapia, bet ir apledėjusi kelio danga. Tai ir buvo išbandymas vairuotojams. Šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 19 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės,...

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų...

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas...

Šiandien Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena

Lapkričio 25-oji, trečiadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.08 val., leidžiasi 16.02 val. Dienos ilgumas 7.54 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Alanas, Germilė, Jaumantas, Kybartas, Kotryna, Santautas. Datos: Šv. Kotryna, Senbernių diena Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena Šios dienos oras: Artimiausiomis dienomis išsilaikys...

7 gero mandarino paslaptys, kurias turi žinoti kiekvienas

Kai pakvimpa mandarinais – visi žinome, kad Kalėdos jau ne už kalnų. Šių vaisių populiarumas ypač išauga lapkritį, o slūgti ima tik prieš pavasarį. Mandarinų kvapas dažną lydi nuo vaikystės ir yra viena stipriausių...

Lapkričio 23-ioji – žuvo trys žmonės

Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, šalies keliuose eismo įvykiuose žuvo 3 žmonės (lengvojo automobilio vairuotojas ir keleivė, dviračiu važiavęs vyras), vienas jų – dėl neblaivaus vairuotojo kaltės. Sužeisti 4 eismo dalyviai. Visi eismo įvykiai (6)...

Kam jūs panaudotumėt rastus arba turimus atliekamus 100 eurų.

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, jie linkę mažiau skirti kasdienėms reikmėms, malonumams, labdarai ir loterijos bilietams, tačiau daugiau taupo...

Kas antras lietuvis įsitikinęs, kad netrukus bus ekonominė krizė

Paskelbtas antrasis karantinas ir jau daugiau nei pusmetį besitęsianti neaiški ekonominė situacija šalyje privertė gyventojus susimąstyti apie ekonominės krizės grėsmę. Tyrimai rodo, kad kas antras lietuvis mano, jog netolimoje ateityje bus ekonominė krizė. Finansų...

Kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo...

Kalėdinis ARS VIA aukcionas nuotoliniu būdu

Šių metų gruodžio 3 d. įvyks 17-asis, kalėdinis, aukcionas. Lietuvoje paskelbtas karantinas pakoregavo aukciono vykdymo sąlygas, todėl tradiciškai pakviesti žiūrovų į aukciono salę negalėsime, bet aukcionas bus transliuojamas per tarptautinę „LiveAuctioneers“ platformą ir visi...

Lapkričio 24-oji, orai, horoskopas

Lapkričio 24-oji, antradienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.06 val., leidžiasi 16.03 val. Dienos ilgumas 7.57 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Gerardas, Krizogonas, Mantvilas, Tvirmantė, Žybartė. Šios dienos orai: Šiandien daug kur palis. Pūs stiprokas vakarų, pietvakarių vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15–17...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint gerai apmokamą darbą sutaupyti naujam būstui nėra paprasta. Todėl uždarbiaujantieji...

Maisto ekspertė atskleidžia 5 balandėlių gamybos gudrybes

Atšalus orams vis dažniau norisi pastumti į šalį egzotiškus patiekalus ir sočiai pavalgyti šilto, paprasto, naminio maisto. Tokio, kokį sekmadieniais gamindavo mama ar močiutė. Pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, vaikystę primenančių...

Ukmergėje laimėtas didžiausias šiemet „Teleloto“ Aukso puodas – 560 000 Eur

Lapkričio 22 d. „Teleloto“ žaidimas pasibaigė rekordiniu – didžiausio šiais metais – Aukso puodo laimėjimu. Žaidėjas iš Ukmergės užbraukė visus bilieto lentelėje esančius skaičius ir laimėjo daugiau nei pusę milijono – 560 089 Eur sumą....

Savaitgalis – neblaivaus motociklo vairuotojo nestojimas, susidūrimas su laukiniu gyvūnu, pervažoje – su traukiniu

Lapkričio 20–22 d., penktadienį–sekmadienį, šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 29 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Esant šlapiai kelio dangai ar lyjant įvyko 55,2 proc. įvykių, tamsiuoju paros metu – 51,7 proc. Miestuose, pirminiais duomenimis,...

Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta vaistininkų 

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.  LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako,...